Traukos / rezonanso dėsnis: gauni tai, ką prisišauki

Iš psichologijos žinome, kad visuomet „pritraukiame“ būtent tuos žmones, kurie mums tinka. Tai nereiškia, jog mums patinka tokia situacija ar ji daro mus laimingus. Tik aplinkiniai žmonės gali padėti mums suvokti gyvenimo pamokas.

Rezonanso dėsnis atskleidžia, kad visuomet išgyvename tuos dalykus, kurie yra neatskiriamai susiję su mumis. Beveik stebuklingai susiduriame su atitinkamomis situacijomis, vietomis ar žmonėmis, kurie nuolat verčia mus — nelaimė ar laimė – kovoti su savimi. Vadinasi — nė viena liga, kančia ar nelaimė nėra atsitiktinė ir gali nutikti mums tik tuomet, kai esame su jomis susieti rezonansu, t. y. jas tam tikru atžvilgiu prisišaukiame.

Kiekvienas be išimties žemės gyventojas pasirenka gyvenamąją aplinką. Į ją įeina ir namas, butas, darbo vieta, požeminės vandens srovės ar nedraugiški kaimynai. Mes kasdien kuriame savo pasaulį. Dažniausiai tai vyksta nesąmoningai, nevalingai ir kitaip, nei norėtume.

Apžvelgus šiuos dalykus, galima grįžti prie klausimo apie nepalankių zonų poveikį ir pasakyti: savaime suprantama, šios zonos egzistuoja ir gali turėti silpninamąjį poveikį. Tačiau ne visi žmonės randa savo butuose nepalankių vietų, dažniausiai tik tie, kurie apie tai mąsto ir sukelia atitinkamą rezonansą. Be to, kiekvienas iš mūsų pagal asmeninį nusiteikimą į jas reaguojame arba ne.

Taigi padarytume fatališką klaidą suversdami kaltę dėl asmeninių problemų ir ligų vien išorinėms priežastims. Žinome, mūsų išradingumas yra beribis ir jokia dingstis neatrodo
per daug kvaila, jei padeda išsisukti nuo asmeninės atsakomybės. Mes mielai ieškome kaltų visur, kur tai atrodo priimtina: aplinkiniuose, vietose, politikoje, aplinkos užterštume, blogoje ekonominėje padėtyje ar kokioje „kenksmingoje“ zonoje, bet tik ne savyje.

Dėl šių priežasčių lovos vietos pakeitimas tik tada ilgam pagerins situaciją, jei patys imsime keistis. Turime gilintis į save, savo vidinį pasaulį, nes tol, kol būsime priklausomi nuo aplinkos, pražiopsosime esminius dalykus.

Požeminės vandens srovės

Pastaraisiais metais kilo tikras radiestezijos bumas. Beveik nerasime namo savininko, kuris nebūtų pasikvietęs vieno ar kito virgulės meistro, kad šis nustatytų, kur teka kenksmingos požeminio vandens srovės. Taip pat daugelis kitomis priemonėmis nusivylusių žmonių nori žinoti, ar jų lova kartais nestovi virš tokių srautų, sprūdžių ar kitų nepalankių zonų. Įdomu ir tai, jog vis daugiau žmonių pareiškia esą jautrūs virgulės ar svarelio judesiams. Susidaro Įspūdis, kad egzistuoja daugybė įrodymų apie srovių sukeliamas ligas.

Ar iš tiesų požeminės vandens srovės yra kaltos dėl įvairių ligų? Ar reikalas tikrai yra toks paprastas, kad pakanka tik rasti kitą vietą lovai pastatyti? Ar mes, žmonės, nesame čia ir patys kiek įsipainioję? Daug klausimų sukelia ši kontroversiška tema.

Leiskime kalbėti faktams: jautrūs žmonės teigia – kai pasitelkę virgulę ar svarelį eina per tam tikrą vietą, pajunta energijos pokyčius, pasireiškiančius įvairiais smūgiais, siūbavimais
ar sukamaisiais įrankių judesiais. Poveikis gali būti toks stiprus, kad net didžiausiomis valios pastangomis neįmanoma išlaikyti įrankių ramybės būsenos. Vadinasi, kai kur turi būti labai stiprūs nematomi energijos laukai, kurie pasireiškia per virgulę ar svarelį, lyg per prailgintą žmogaus ranką.

Taip pat galima teigti, kad žmonių, sergančių sunkiomis ligomis, lovos nepaprastai dažnai būna pastatytos virš požeminių vandens srovių ar kitų nepalankių vietų.

Teisinga ir tai, kad pakeitus lovos vietą, dauguma žmonių pasijunta geriau, kai kurie po ilgos pertraukos vėl gali miegoti.

Tikėdamiesi tokių rezultatų, butų ir namų savininkai vieną ar kelis kartus kviečiasi neigiamų vietų nustatymo žinovus į savo namus. Jei jie iš tiesų galėtų išspręsti visų problemų priežastis, turėtume patirti nesulaikomą, dramatišką visuomenės sveikatos pagerėjimo pliūpsnį ar bent jau stabilumą. Tačiau situacija susiklosto priešingai – mes, žmonės, tampame vis labiau ligoti! Sumišimą tarp ekspertų sukelia ir tai, kad pakartotinis tyrimas praėjus kelioms savaitėms po lovos perstatymo parodo, kad po naująja – iki tol buvusia tinkama – lovos vieta, keistu būdu atsirado iki tol nepastebėta kenksminga zona.

Turėkite omenyje, kad visada prieš pradedant ieškoti trūkumų aplinkoje, turite sukurti harmoniją savyje. Žinoma, tinkama aplinka žmogui padeda pasijusti geriau, atrasti pusiausvyrą, tačiau viską darykite ramiai, apgalvotai ir nepulkite į kraštutinumus.

Ir būstas yra gyvas

Vadinasi, jei viskas mūsų aplinkoje yra gyva, lengva įsivaizduoti, kad ir butas – panašiai kaip mūsų kūnas – turi būti tinkamai aprūpintas energija.

Gyvybinė energija chi turėtų lyg valsą šokanti pora vinguriuoti po kambarius. Ar tas įmanoma jūsų bute? Beje, kalbame apie visas patalpas, kuriose yra gyvenama ir dirbama,
tai tinka ir biurui, firmai, vaikų darželiui, mokyklai ar nuosavam namui.

In ir Jang

In ir Jang analizės metodas nusako visus mūsų pasaulio objektus ar fenomenus kaip „beribes priešybių poras“ (In/Jang), kurios nuolat veikia tarpusavyje.

Jang yra aktyvus, o In yra pasyvus; tačiau niekas nėra sudaryta iš absoliutaus In ar švaraus Jang. Jau pačiame In ir Jang simbolyje In yra Jang viduje (kaip juoda baltos žuvies akis) ir, atvirkščiai, Jang vaizduojama In viduje kaip balta juodos žuvies akis. In-Jang simbolis vaizduoja priešybių vienovę.

Dar vienas įdomus pastebėjimas – visi dalykai, privesti iki kraštutinumo, pavirsta savo priešybe. Kraštutinis In pavirsta į Jang, ir atvirkščiai. Kas labai daug dirba (Jang), turi gauti užtektinai ramybės (In), kūnas, kurį per daug paveikė šaltis (In), ima karščiuoti (Jang).

Patirtis parodė, kad visos sustabarėjusios ir nelanksčios sistemos: moksle, politikoje ar įvairiuose partnerių santykiuose, – yra pasmerktos subyrėti. „Vienintelis pastovus dalykas
yra kaita“.

Feng shui ir statybų biologija

Amerikiečių patarlė sako: „Jei sergi, išsikeik į gamtą, ir jei ten nepasveiksi, tada persikelk į medinį namą!“ Taip apibūdinami abu vakarietiškos statybų biologijos faktoriai: aplinka
ir statybinės medžiagos.

Statybų biologija pirmiausia iškėlė uždavinį ištirti toksiškas sudedamąsias dalis daugelyje populiarių plačiai paplitusių statybinių, paviršių apdorojimo ir apdailos medžiagų. Kaip pavyzdį reikia paminėti tokį chemikalą kaip formaldehidas, kuris išsiskiria dujų pavidalu iš skiedrų plokščių, statybinių putų, baldų, klijų, lakų ir apnuodija patalpų orą. Ilgas buvimas formaldehidu iki tam tikros koncentracijos apnuodytose patalpose, kaip parodė praktika, sukelia akių ir kvėpavimo takų gleivinės sudirgiiną, gali sukelti įvairias alergijas,
plaučių ligas ar galvos skausmus.

Be formaldehido, yra nustatyta daugybė kitų kenksmingų dujinių medžjagų, pvz., dažų tirpikliuose, kurios veikia labai toksiškai. Šalia kitų medžiagų benzolas yra įtariamas
sukeliąs vėžį. Be paminėtų kenksmingų dujinių medžiagų, namų gyventojus, įvairius amatininkus bei statybininkus neigiamai veikia pluoštų likučiai bei dulkės. Liūdną šlovę čia užsitarnavo asbesto pluoštas, kuris pasklinda ore, o kvėpavimas tokiu oru padidina riziką susirgti kvėpavimo takų vėžiu.

Dėl to teko uždaryti vaikų darželius ir mokyklas, naudoti brangias sanavimo priemones. Iki šiol į medienos apsaugos priemones dedamas pentachlorfenolis bei heksachlorcikloheksanas, nors jų kenksmingumo sveikatai negalima paneigti. Šalia šių, namų ūkyje pasitaikančių kenksmingų medžiagų sukeliamų susirgimų alerginių ligų paplitimas tarp vaikų tampa tiesiog epidemija. Kyla rimtas įtarimas, kad ir dėl to yra kaltas vidinių patalpų teršimas kenksmingomis statybinių medžiagų sudėtinėmis dalimis.

Gyvenamosiose patalpose pasklidusias nuodingas medžiagas labai sunku aptikti žmogaus kūne. Kodėl taip yra? Pavojingiausias dalykas yra tas, kad šios medžiagos nekliudomai
patenka į organizmą, jame kaupiasi ir tik daug vėliau ima kenkti. Ypač sunku spręsti šias problemas, kai veikia visa nuodingų medžiagų „puokštė“. Be to, jos gali sudaryti visiškai
naujus junginius, kurių poveikis žmogui nėra ištirtas.

Vis daugiau žmonių nori gyventi sveikuose namuose ir renkasi nekenksmingas statybines medžiagas, paviršių apdorojimo priemones, baldus ir kt., taigi nelaukia pavėluotų „sveikatos sargų“ veiksmų. Statybų biologija gali pasiūlyti daug alternatyvių priemonių, dabar nėra nei sunku, nei brangu statytis ir įsirengti būstą naudojant nenuodingas medžiagas.

Akivaizdu, kad ir iš tinkamų medžiagų pastatytas namas dar nėra sveikatos laidas. Tokių namų gyventojai irgi gali jaustis blogai bei skųstis dėl daugybės nesklandumų. Nutinka
tas pat kaip ir su ekologiškais maisto produktais: galima sveikai bei visavertiškai maitintis, bet kai kyla psichologinių problemų, konfliktų, įtampų, kūnas vis viena suserga. Todėl
galima praplėsti amerikiečių patarlę ir pasakyti: „Jei sergi, persikelk į gamtą, jei ir ten nepasveiksi, įsikurk iš ekologiškų medžiagų pastatytame name, o jei tai nepadės, tada apsigyvenk name, pastatytame pagal feng šui principus.“ Feng šui mokymas yra kompetentingas vertinant žmogaus psichologiją, atsižvelgia į individualumą, nurodo, kas tinka konkrečiam žmogui ir kokių priemonių reikia imtis norint užsitikrinti gerą sveikatą.

Tuo būdu feng šui papildo statybų biologiją viena labai svarbia dimensija. Kai statybų biologija ir feng šui eina išvien – žengiamas didelis žingsnis statybų bei gyvenimo kokybės
padidinimo link. Statybų biologija atsako už medžiagų tinkamumą, taigi – už patį statinį. Ji turi padėti išvengti nuodingų medžiagų žmogaus aplinkoje. O feng šui rūpinasi statinio siela: išplanavimu, spalvomis, įrangos poveikiu. Operuojama daugybe priemonių, užtikrinančių gerą gyventojų savijautą.

Feng šui Vakarams

Žinios apie aplinkos poveikį ir noras ją sąmoningai formuoti yra senas kaip žmonija. Jei kas atvyks į Madagaskarą, ras ten lygiai tiek pat nuorodų apie tai, kaip ir keliautojas aplankęs Balio kalnų kaimus ar Australijos aborigenus. Ir Europoje yra sukauptas labai didelis šių žinių lobynas, kuris vis labiau pamirštamas ir vis sunkiau prieinamas. Katedrų, vienuolynų, pilių ir rezidencijų statytojai tiksliai žinojo, kaip šiuos statinius optimaliai ir efektyviai išdėstyti, tačiau saugojo savo žinias nuo paprastų žmonių. Dėl to ir šiandien yra sunku aptikti šių statinių fundacijos duomenis.

Galime tik pasidžiaugti, kad Azijos kultūrose tūkstantmetė feng šui tradicija iki šiandien yra išsaugota ir nuolat tobulinama. Svarbiausi dėsniai, pagal kuriuos funkcionuoja mūsų pasaulis, Kinijoje, feng šui tėvynėje, tokie pat kaip ir pas mus. Tačiau daugelis dalykų, kurie yra perdėm „kiniški“, tai yra būdingi tik tam tikram regionui ar atspindintys kokius prietarus, turi būti adaptuoti ir neperimami aklai.

XXI amžiaus feng šui reikia naujai išvystyti ir pritaikyti Vakarų kultūrai. Labai tikėtina, kad skoningai antikvariniais daiktais apstatytame bute prie įėjimo pakabinę bambukinius vėjo varpelius su raudonais raišteliais sudarysime svetimkūnio vaizdą ir nebūsime sužavėti, jei biuras po feng šui principus atitinkančio perstatymo ims atrodyti kaip kinų restoranas. Nustebsite, kaip įvairiai ir universaliai galima pritaikyti priemones ir iš vakarietiškos kultūrinės aplinkos.

Apie tai, kaip planuoti būstą, kad energija tekėtų laisvai, skaitykite jau kitame straipsnyje.

Energijos tekėjimas – raktas į harmoniją

Įžangą apie energiją skaitykite straipsnyje Feng šui. Gyvybės jėga chi ir energija.

Energija turi tekėti

Kiekvienas netradicinę mediciną praktikuojantis gydytojas žino, kad sveikata tik tuomet gera, kai kūnas gerai aprūpinamas energija. Energijos kamščiai kūne turi būti pašalinti ir vėl atkurtas laisvas jos tekėjimas. Kinų akupunktūros mene naudojama meridianų sąvoka. Tai – žmogaus odos paviršiuje ar po oda tekantys energijos srautai, kurie yra veikiami labai plonomis adatomis. Gerai apskaičiuoti adatų dūriai suardo energijos kamščius ir sukuria sveikatos pamatą.

Kodėl feng šui yra veiksmingas?

Gyvoje sistemoje visos dalys yra susijusios tarpusavyje. Lygiai kaip ir mūsų kūne pašalinus kamščius energija gali patekti į visas kūno dalis, taip ir namuose tikslingai aktyvinant atskirų būsto dalių energiją pasiekiama visumos harmonija, de facto tai yra buto terapijos priemonės siekiant aiškių tikslų.

„Judėti pasroviui“

Dao yra gamtos kelias. Senovinis paveikslas jį vaizduoja kaip žmogų, laiveliu plaukiantį upe. Iš šios tradicijos kilusi ir sąvoka: „Būti srovėje“. Taigi, Dao kelias reiškia, kad mes esame lyg upė, turime nuolat judėti ir būti pasirengę pokyčiams. Taip pat Lao Dzi teigė: Dao pagimdė vieną, vienas pagimdė du, du pagimdė tris. O iš trijų atsiranda beribis būties įvairumas, patarlėse dažnai išreiškiamas žodžiu „dešimttūkstantinis“. Tie, kurie išsiugdo reikalingą pasitikėjimą ir atsiduoda „Gyvenimo tėkmei“, arba Dao, yra tiesiausiame kelyje į harmoniją ir pusiausvyrą.

Feng šui. Gyvybės jėga chi ir energija

Feng šui labiausiai domėjausi paauglystėje. Tada labiausiai stengiausi, kad aplinka būtų darni ir maloni, reikiamoje vietoje pakabinti varpeliai neštų laimę, kambaryje, mokslo srityje pastatyta žvakė stimuliuotų mokymosi galias, žydros žuvytės neštų pinigus ir t. t.

Nežinau, ar nejučiomis imu vaikėti, ar iš mano gyvenimo dingo harmonija ir paprastumas, bet ėmiau blaškytis, pavargstu. Kad pailsėčiau, skaitau tokią intelektualią, bet juokingą literatūrą kaip ‘Zuikių pasakas’ (apie jas jau rašiau ankstesniame įraše), o paskutiniosiomis dienomis dar iš naujo ėmiausi Feng Šui paslapčių. Visgi tikiuosi, kad tokių žmonių kaip aš yra daugiau, todėl pasidalinsiu man patikusiomis mintimis iš Feng šui išminties skrynios.

Gyvybės jėga chi

Mūsų protėviai visose pasaulio kultūrose žinojo, kad supanti gamta yra gyvas organizmas. Simboliškai tai buvo vaizduojama kaip spiralė, gyvatė, drakonas ir 1 . 1 . Bendras visų šių simbolių bruožas yra tas, kad kuriančiąją jėgą jie vaizduoja
kaip vinguriuojantį, srūvantį judėjimą. Sąvokos Praną, Od, Orgon, Dievas, Gyvybinė energija, Ki ar Chi kalba apie tą pati principą: viskas sudaryta iš energijos. Energija yra visur.

Drakono forma atspindi tekantį energijos srautą.

Viskas yra energija

Šiandien daugelis mokslininkų teigia, kad visa, kas mus supa yra energija. Taip patvirtinamas labai senas mūsų protėvių patyrimas. Kalnas, pieva ar upelis turėtų turėti tam tikrą energinę reikšmę ir formuoti aplinką. Tas pat tinka ir visiems žmogaus rankų sukurtiems objektams: spintai, paveikslui ar gatvei.

Svarbu, kokias savybes turės chi (taip vadinama energija feng shui mokyme). Puikiai galima įsivaizduoti, kad judri gatvė spinduliuoja kitokią energiją nei žydinti pieva. Štai kodėl mes atostogų metu mieliau važiuojame į vienas vietas nei į kitas – tiesiog pirmosiose yra geresnės poilsio ir regeneracijos galimybės.

Anglakalbis ekskursas

Taip jau išėjo, kad pastarieji keli įrašai šiame tinklaraštyje buvo beveik išskirtinai lietuviški. Kalbu, žinoma, ne apie lietuvišką humorą, kurį šiaip jau mėgstu, bet apie pačią kalbą. Šiandien stveriu jautį už ragų ir vietoje įprasto lingvistinio moduso rašau savo antra pseudogimtąja kalba. Beje, man asmeniškai įdomus pasvarstymas – kai rašau angliškai, kai mąstau ir dėlioju mintis svetima kalba, ar tikrai pasikeičia vien kalbinis fonas? Jei asmenybė neturi kitų saviraiškos būdų – tik kalbą – tuomet ar perjungus kalbos kanalą, nepasikeičia ir pats kalbantysis? Čia “shape“ – meditacija prie kavos ar rytinės arbatos puodelio, kol smegenys dar svarsto: imti ar neimti kreditą iš mini paskola.

Šios dienos tema: 2014 metų Oskarų teikimo ceremonija. Ne, odės Amerikos pop kultūrai nepublikuosiu. Tegul ji guli sau stalčiuke. Šiandien ketinu atlikti literatūrinį persikūnijimą a la Eddie Redmayne. Vyrukas gavo “Geriausio Aktoriaus“ Oskaro statulėlę. 2015 m. jam vėl prognozuojama vieta Holivudo šlovės elite, ir visa tai – method acting dėka. Tikiu, jog tai, ką galima atlikti kine, galime atlikti ir literatūroje. Klausimas belieka vienas: “Kaip?“

Atsakymas taip pat telieka vienas: “Ogi visai paprastai!“ Turiu vieną draugę, kuri pasižymi išskirtiniu savasties grožiu. Ekstravagancija, mylinčia atjauta ir hiperkakofoniniais pasaulėžiūros nuokrypiais. Bandydamas įsijausti į jos kailį, parašiau gabaliuką teksto su poteme: “Jei būčiau psichinė liga, kuri iš jų būčiau?“ Tekstas – apačioje, prizas už teisingą atsakymą – virtualiai realus, o Jūsų variantai – komentarų skiltyje (hopefully).

I love my illness. I really do. Sure, the depressive part about being [x] is, well, pretty depressing in and of itself. It is hard to honestly appreciate the emotional pain that is oh so much more than physical. The seemingly neverending, apathetic agony in its purest “now is all we’ve got“ form is, in fact, eternal. So there’s that to deal with. And only a very select few can handle the superfluous bonus of entering the infinite perspective vortex, fine-tuned to revealing the full extent of both the inadequacy and inherent meaninglessness of your attempts at being a halfway decent human being.

No matter the manifest actualities of a particular [x] episode, the suffering it imparts always fills one up like a water balloon – completely and holistically. Always up to a certain point – the point of [x]ive singularity.

Zuikių pasakos

Šį kartą noriu pasidalinti viena istorija iš knygos ‘Zuikių pasakos‘, kurią 1974 metais sudarė Jonas Stukas. Knyga skirta vaikams, paantraštėje rašoma: ‘pasakos, sakmės, patarlės, juokai’. Kad knyga ne visai tradicinė, pamatysite perskaitę jau šią istoriją. Žvelkime į gyvenimą kūrybingai! 🙂

Dešimteriopai atiduos

Labai seniai gyveno toks žmogelis su pačia. Jie turėjo tik vieną karvutę. Kartą žmogelis išgirdo, kaip kunigas sakė: kas paaukos bažnyčiai kokį gyvulį, tam dievas dešimteriopai atiduos. Visi žmonės, tai išgirdę, nešė, kas tik ką turėjo:
vienas vištą, kitas žąsį, trečias visą veršį vežė. Senukas sako pačiai:
— Žinai ką, veskim ir mes savo paskutinę karvutę, dievas atiduos dešimteriopai.
Bobutė juo patikėjo ir nuvedė karvutę kunigui. Taip jam buvo suvesta dešimt galvų: vienas veršis, aštuonios karvės ir dešimtoji to neturtingo žmogaus.
Buvo tuomet karšta vasara. Po kiek laiko karvės pradėjo gyliuoti ir subėgo pas tą žmogelį. Žmogus, paregėjęs tiek karvių, sako:
— Matai, žmona! Sakė kunigas, kad dievas atiduos dešimteriopai!
Uždarė žmogus visas karves tvartan, priraišiojo ir laukia, kas bus toliau. Po kiek laiko ateina zakristijonas ir sako:
— Atiduok kunigo karves!
— Kokias karves? Gi čia mano karvės! Kunigas sakė: kas aukos kokį gyvulį, tam dievas dešimteriopai atiduos. Tai jis man jas atsiuntė! — ir zakristijoną išvijo.
Kitą dieną atvažiavo pats klebonas reikalauti karvių, bet ir tą išvarė.

Mc mc mc mc… Freestyler!

Rock the microphone!… Ne, rimtai, nebecituosiu daugiau tos dainos (Bomfunk MCs – Freestyler, jei kas nepagavot “reference’o“ :)) – tiesiog jaučiau primygtinį poreikį išmesti šią muzikinę kirmėlytę iš galvos. Gražią, mielą, savotiškai malonią, bet vis tik kirmėlytę – ir ne šiaip išmesti, o perkelti ten, kur jai neabejotinai bus geriau, mažų mažiausiai į kirmėlyčių rojų.

Jei turi gerą nuojautą ar išlavintą intuiciją, tikriausiai atspėjai, jog šį kartą nebecituosiu savęs paties ir neklijuosiu iškarpų iš anksčiau parašytų kūrinių. Nusprendžiau išbandyti laisvųjų asociacijų – tpfu, laisvosios sąmonės srauto – technika AKA “Freestailinimą“. Temą pasirinkai tokią nei į tvorą, nei į mietą – ekonomiką… Pasižiūrėkim, kas išeis. 😉

Eko-nomika. Į ką tai panašiau: fiziognomiką ar ekologiškus gnomus? Vieni tiria žmonių veido sandarą ir pagal tai bando išmatuoti savąja prigimtimi vargiai ar pažinias žmogaus gelmes. Kiti gyvena Islandijoje…

O gal vis tik atsakymas į tariamai neįmenamas ontologines mįsles vis tik slypi kitoje (šešėlinėje) žodžio pusėje? Eko-nom-ika. Nom nom nom asociacija vestų mus į mokslo apie ekologišką kramtymą ištakas. Neva, šiais laikais daugelis pasižymi itin neefektyviai turimus kūno resursus naudojančiomis kramtymo technikomis, kurios žaloja noosferą ir kelia visuotinį dantenų pasipiktinimą kriziniais laikotarpiais? Tuomet tektų atsiversti prieš tai savo paties parašytą eko-nom nom nom-ikos vadovėlį ir atrasti tą kadaise visų drauge išsvajotą, o po to drauge pamirštą ir šitaip prarastą auksinį kramtymo amžių? Skamba visai įdomiai. Leisiu Tau, įsivaizduojamas ir vis viena besąlygiškai Mylimas skaitytojau, pradėti komentaruose. 🙂

Dar viena ištrauka iš kūrinio apie priklausomybes

Hmm… Praeitą kartą pateikiau ištrauką iš tekstuko apie priklausomybes. Šį kartą ruošiuosi padaryti kažką panašaus. Tai nebuvo originalioji mano intencija, bet pastaruoju metu gana dažnai teko susidurti su šia tema empirine prasme (laisvalaikiu šiek tiek savanoriauju) ir tai atsispindi mano kūryboje. Pažadu, jog kitam įrašui sugalvosiu ką nors įmantresnio nei savo asmeninės kūrybos prieš-statymą viešajai nuomonei. Galbūt brūkštelsiu keletą žodžių apie rašymą apskritai. Or something along those lines…

O kol kas – prisisek saugos diržus ir mėgaukis!

<…>

Kitas laikas, kita erdvė, net erdvėmatis – KITAS. O problemos – vis tos pačios… Kai paskutinį kartą transliavome Jums naujienas iš pačių tamsiausių kolektyvinės “Formulės – 1“ pasąmonės gelmių, trumpai aptarėme skaudžiausias Gyvenimo temas: entropinį raketinio kuro veikimo principą, abstinentines anomalijas, iki galo vis dar nesurinktą Ištarės baldų komplektą ir kažkur (neaišku kur) dualistinę objekto / subjekto skirtį panaikinančią politinę santvarką įvesti bandantį Budą Maitrėją. Tuo viskas kaip ir pasakyta, bet Tiesa retai kada paleka vietos pseudointelektualinės masturbacijos galimybei. Būtent todėl siūlau ją pamiršti. Bent trumpam.

Amžinoji anti – naktis

“Prisimink, siela, ką padariusi! Pamiršk tai kuo skubiau!“

“Užmiršti praeitį – paprasta, užmiršti ateitį – štai kur iššūkis“

Anksčiau ar vėliau, kiekvieno “Formulės – 1“ lenktynininko neegzistuojančios širdies įdubusioje ertmėje ateina metas… Vieni jį vadina Métu, antri – Metamfetaminu, o treti – grįžimu prie Ištakų. Esmė ta pati – dėl ne iki galo aiškių priežasčių, kažkada kažkur tenka sugrįžti. Net jei ten dar nesi buvęs, vis tiek teks ten grįžti. Žinoma, jei pavargęs nuo savojo Kelio imsi ir atliksi tai per kitą galą – šokinėdamas iš vienos dimensijos į kitą, sudarinėdamas tarpgalaktines prekybinės taikos sutartis ir ant rankų užsiklijuodamas vaikiškas tatuiruites – bravo Tau. Galbūt net gausi už tai papildomų žavesio taškų. Tačiau proceso eigoje, gali nukentėti naudingumo koeficientas n, truputį paskaudėti ir, neduokdie – pakilti mėnesinės F-1 bolido draudimo poliso įmokos. Kad ir kaip ten bebūtų, siūlau dėl to nepergyventi – galutinis Tavo sprendimas vis tiek priklauso Man. Jis jau priimtas, viskas jau padaryta – beliko nustoti laukti.

<…>

Na, ką manai šį kartą ? Skiltyje “Apie mane“ berods minėjau, jog mano santykis su komentarais / atsakymais yra daugmaž toks: “Įdomu, gražu, smalsu ir neabejotinai vertinga, bet nebūtina.“ Tiesa, šį kartą viršų vis tik ima “labai įdomu“. Laukiu! 🙂