Visų žmonių gyvenimo kelias vingiuotas ir kiekvienas patiria sukrėtimų. Yra tik vienas skirtumas – kaip mes sureaguosime į tas nesėkmes, į išdavystę, klastą, skausmą? Ar raudosime ir išlieję ašaromis savo skausmą jį užmiršime, ar kasdien prisiminsime ir pyksime, kad tikro gyvenimo tiesos neprimena pasakos, kurioje visada viskas baigiasi gerai, teisieji nugali, o blogieji gauna pelnytą atpildą. Deja, nepriklausomai nuo to, kokios gyvenimo tiesos mes norėtume, tiesa yra ta, kad neigiami potyriai niekuomet nebus visiškai pamiršti, o nuguls mūsų psichologijos kertėse. Į pasąmonę išstumti regis užmiršti dalykai vis tiek veikia kasdienius mūsų poelgius. Nors galite tuo netikėti, bet pasak Rytų filosofijos, mūsų pasąmoninė tvarka nulemia net tai, kur mes apsigyvename. Pavyzdys: jei jūsų pasąmonėje yra daug užgniaužtos pykčio energijos, jums trūksta aktyvumo darbe, fizinio aktyvumo, pergalių, jūsų namai tai parodys. Tokio žmogaus namuose bus pilna kampų, briaunų. Gali būti, kad toks žmogus pažiūrėjęs pro langą mato kitų namų stogų kampus, kurie atgręžti tiesiai į jo langus. Ko galima išmokti iš Rytų gyventojų? Mes negalime pakeisti to, kas buvo, tačiau galima puoselėti gerąsias savybes, kad jos nukreiptų gyvenimą geresne vaga nei praeities nuoskaudos.
Mūzos kampelis 