Šį kartą noriu pasidalinti viena istorija iš knygos ‘Zuikių pasakos‘, kurią 1974 metais sudarė Jonas Stukas. Knyga skirta vaikams, paantraštėje rašoma: ‘pasakos, sakmės, patarlės, juokai’. Kad knyga ne visai tradicinė, pamatysite perskaitę jau šią istoriją. Žvelkime į gyvenimą kūrybingai! 🙂
Dešimteriopai atiduos
Labai seniai gyveno toks žmogelis su pačia. Jie turėjo tik vieną karvutę. Kartą žmogelis išgirdo, kaip kunigas sakė: kas paaukos bažnyčiai kokį gyvulį, tam dievas dešimteriopai atiduos. Visi žmonės, tai išgirdę, nešė, kas tik ką turėjo:
vienas vištą, kitas žąsį, trečias visą veršį vežė. Senukas sako pačiai:
— Žinai ką, veskim ir mes savo paskutinę karvutę, dievas atiduos dešimteriopai.
Bobutė juo patikėjo ir nuvedė karvutę kunigui. Taip jam buvo suvesta dešimt galvų: vienas veršis, aštuonios karvės ir dešimtoji to neturtingo žmogaus.
Buvo tuomet karšta vasara. Po kiek laiko karvės pradėjo gyliuoti ir subėgo pas tą žmogelį. Žmogus, paregėjęs tiek karvių, sako:
— Matai, žmona! Sakė kunigas, kad dievas atiduos dešimteriopai!
Uždarė žmogus visas karves tvartan, priraišiojo ir laukia, kas bus toliau. Po kiek laiko ateina zakristijonas ir sako:
— Atiduok kunigo karves!
— Kokias karves? Gi čia mano karvės! Kunigas sakė: kas aukos kokį gyvulį, tam dievas dešimteriopai atiduos. Tai jis man jas atsiuntė! — ir zakristijoną išvijo.
Kitą dieną atvažiavo pats klebonas reikalauti karvių, bet ir tą išvarė.
Mūzos kampelis 