Rock the microphone!… Ne, rimtai, nebecituosiu daugiau tos dainos (Bomfunk MCs – Freestyler, jei kas nepagavot “reference’o“ :)) – tiesiog jaučiau primygtinį poreikį išmesti šią muzikinę kirmėlytę iš galvos. Gražią, mielą, savotiškai malonią, bet vis tik kirmėlytę – ir ne šiaip išmesti, o perkelti ten, kur jai neabejotinai bus geriau, mažų mažiausiai į kirmėlyčių rojų.
Jei turi gerą nuojautą ar išlavintą intuiciją, tikriausiai atspėjai, jog šį kartą nebecituosiu savęs paties ir neklijuosiu iškarpų iš anksčiau parašytų kūrinių. Nusprendžiau išbandyti laisvųjų asociacijų – tpfu, laisvosios sąmonės srauto – technika AKA “Freestailinimą“. Temą pasirinkai tokią nei į tvorą, nei į mietą – ekonomiką… Pasižiūrėkim, kas išeis. 😉
Eko-nomika. Į ką tai panašiau: fiziognomiką ar ekologiškus gnomus? Vieni tiria žmonių veido sandarą ir pagal tai bando išmatuoti savąja prigimtimi vargiai ar pažinias žmogaus gelmes. Kiti gyvena Islandijoje…
O gal vis tik atsakymas į tariamai neįmenamas ontologines mįsles vis tik slypi kitoje (šešėlinėje) žodžio pusėje? Eko-nom-ika. Nom nom nom asociacija vestų mus į mokslo apie ekologišką kramtymą ištakas. Neva, šiais laikais daugelis pasižymi itin neefektyviai turimus kūno resursus naudojančiomis kramtymo technikomis, kurios žaloja noosferą ir kelia visuotinį dantenų pasipiktinimą kriziniais laikotarpiais? Tuomet tektų atsiversti prieš tai savo paties parašytą eko-nom nom nom-ikos vadovėlį ir atrasti tą kadaise visų drauge išsvajotą, o po to drauge pamirštą ir šitaip prarastą auksinį kramtymo amžių? Skamba visai įdomiai. Leisiu Tau, įsivaizduojamas ir vis viena besąlygiškai Mylimas skaitytojau, pradėti komentaruose. 🙂
Mūzos kampelis 