Hmm… Praeitą kartą pateikiau ištrauką iš tekstuko apie priklausomybes. Šį kartą ruošiuosi padaryti kažką panašaus. Tai nebuvo originalioji mano intencija, bet pastaruoju metu gana dažnai teko susidurti su šia tema empirine prasme (laisvalaikiu šiek tiek savanoriauju) ir tai atsispindi mano kūryboje. Pažadu, jog kitam įrašui sugalvosiu ką nors įmantresnio nei savo asmeninės kūrybos prieš-statymą viešajai nuomonei. Galbūt brūkštelsiu keletą žodžių apie rašymą apskritai. Or something along those lines…
O kol kas – prisisek saugos diržus ir mėgaukis!
<…>
Kitas laikas, kita erdvė, net erdvėmatis – KITAS. O problemos – vis tos pačios… Kai paskutinį kartą transliavome Jums naujienas iš pačių tamsiausių kolektyvinės “Formulės – 1“ pasąmonės gelmių, trumpai aptarėme skaudžiausias Gyvenimo temas: entropinį raketinio kuro veikimo principą, abstinentines anomalijas, iki galo vis dar nesurinktą Ištarės baldų komplektą ir kažkur (neaišku kur) dualistinę objekto / subjekto skirtį panaikinančią politinę santvarką įvesti bandantį Budą Maitrėją. Tuo viskas kaip ir pasakyta, bet Tiesa retai kada paleka vietos pseudointelektualinės masturbacijos galimybei. Būtent todėl siūlau ją pamiršti. Bent trumpam.
Amžinoji anti – naktis
“Prisimink, siela, ką padariusi! Pamiršk tai kuo skubiau!“
“Užmiršti praeitį – paprasta, užmiršti ateitį – štai kur iššūkis“
Anksčiau ar vėliau, kiekvieno “Formulės – 1“ lenktynininko neegzistuojančios širdies įdubusioje ertmėje ateina metas… Vieni jį vadina Métu, antri – Metamfetaminu, o treti – grįžimu prie Ištakų. Esmė ta pati – dėl ne iki galo aiškių priežasčių, kažkada kažkur tenka sugrįžti. Net jei ten dar nesi buvęs, vis tiek teks ten grįžti. Žinoma, jei pavargęs nuo savojo Kelio imsi ir atliksi tai per kitą galą – šokinėdamas iš vienos dimensijos į kitą, sudarinėdamas tarpgalaktines prekybinės taikos sutartis ir ant rankų užsiklijuodamas vaikiškas tatuiruites – bravo Tau. Galbūt net gausi už tai papildomų žavesio taškų. Tačiau proceso eigoje, gali nukentėti naudingumo koeficientas n, truputį paskaudėti ir, neduokdie – pakilti mėnesinės F-1 bolido draudimo poliso įmokos. Kad ir kaip ten bebūtų, siūlau dėl to nepergyventi – galutinis Tavo sprendimas vis tiek priklauso Man. Jis jau priimtas, viskas jau padaryta – beliko nustoti laukti.
<…>
Na, ką manai šį kartą ? Skiltyje “Apie mane“ berods minėjau, jog mano santykis su komentarais / atsakymais yra daugmaž toks: “Įdomu, gražu, smalsu ir neabejotinai vertinga, bet nebūtina.“ Tiesa, šį kartą viršų vis tik ima “labai įdomu“. Laukiu! 🙂