Prieš maždaug pusmetį pradėjau rašyti tekstukų apie įvairias “paturbintas“ psichikos būsenas rinkinį. Išbandžiau psichikos ligonio, nuo narkotikų priklausomo asmens, nušvitimą pasiekusio arhato ir keletą kitų amplua. Užduotis man pasirodė įdomi, pakylėjanti ir mąstyti oi kaip “outside the box“ priverčianti. Jūsų teismui pateikiu vieno kūrinėlio apie priklausomo žmogaus dvasingumą ištrauką:
<…>
Vos prabudęs, bandau prabusti. Kartais pavyksta… Kartais – ne visuomet. Apsižvalgau, išsitiriu – koks aš šiandien? Ką šiandien vartosiu, kam vergausiu? Juk pasirinkimų, potencialių priklausomybių ir tariamų kelių į laisvę nuo priklausomybių yra begalės: psichosomatinės ligos ir tiesioginis, gnostinis patyrimas; banalioji sociomotorinė priklausomybė nuo raketinio kuro ir “12 Monako Grand Prix lenktynių etapų“ programa, asmeninis teisumas / kolektyvinė kaltė ir senas geras spyris į šikną. Ai, nepamirškime ir priklausomybės nuo pilno Ištarės baldų komplekto surinkimo, kuriai vaistų dar nespėjau parinkti – pernelyg jau Ji žavi.
Išsitytęs save, šiek tiek apvalęs aplinką ir suteršęs Sielą, sėdu į kiek aprūdijusį, bet vis dar naftalinu atsiduodantį savąjį “Formulės – 1“ bolidą. Išlekiu į Trasą. Trasą, kuri visuomet vedė, vis dar tebeveda ir vargu ar kada nors nustos vesti į Nebūtį. Iš kančios, per kančią į dar didesnę kančią. Iš pirminės beprasmybės į antrinę, pakaitinę beprasmybę ir visišką ankstesnės beprasmybės absurdiškumo įsisąmoninimą.
Klausimas belieka vienas – kaip visą tai “užglušinti“? Nieko nejausti, nemąstyti, nepatirti ir nemintyti. Tiesiog nebūti. Arba kaip tik – jausti, mąstyti, patirti ir mintyti. Ypatingo skirtumo čia vėlgi nėra. Viena veda į kitą, kita – į vieną, ir viskas galų gale susibeda į veną. Egzistencinė tuštuma yra tuo pačiu ir pirminė salyginės egzistencijos duotybė, o būdas iš jos išsivaduoti vėlgi vienas – Dopaminas!
Sakoma, jog dopaminas kuria erdvę, formuoja atmintį ir visą kitą. Juk “Pradžioje buvo Dopaminas“ – taip rašoma visose šventose knygose. Tad kur jo gauti?
<…>
Na, kaip? Niūroka, banalu; gal kaip tik pernelyg… kaip čia pasakius… pernelyg daug pseudointelektualinės masturbacijos? Ką manai? Įkvėpimo šiam tekstui sėmiausi iš štai šio resurso.
Mūzos kampelis 